Nuo 1931 m. Faustina Kovalska patyrė Jėzaus apsireiškimus, kuriuos vėliau užfiksavo savo dienoraštyje, skirtame dieviškojo Gailestingumo trokštančiam pasauliui.
Benediktas XVI yra sakęs: „Tai centrinė, mūsų dienų pasauliui skirta, žinia: Gailestingumas – kaip Dievo galia, kaip dieviškoji riba prieš pasaulio blogį.“
Straipsnyje pateikiamos Šv. Faustinos dienoraščio ištraukos, kuriose lenkų vienuolei apsireiškęs Jėzus, atskleidžia 17 tiesų apie dieviškąjį Gailestingumą.
1. Gailestingumo šventė bus prieglobstis visoms sieloms:
Trokštu, kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis ir užuovėja visoms sieloms, o ypač vargšams nusidėjėliams. Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo gelmės, išlieju visą jūrą malonių sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo šaltinio; kuri siela prieis išpažinties ir šv. Komunijos, gaus visišką kalčių ir bausmių atleidimą, tą dieną bus atvertos visos Dievo užtvankos, per kurias teka malonės; tenebijo prie manęs prisiartinti jokia siela, nors jos nuodėmės būtų kaip purpuras (Dien. 699);
2. Ramybė egzistuos tik per Dievo Gailestingumą:
Žmonija neras ramybės, kol pasitikėdama neatsigręš į mano gailestingumą (Dien. 300);
3. Kai pasaulis pažins Gailestingumą, Dievas bus paskutiniųjų laikų ženklas:
Tegul visas pasaulis pažins neišmatuojamą mano gailestingumą. Tai yra ženklas paskutiniams laikams, po jų ateis teisingumo diena (Dien. 848).
4. Kai atmetamas dieviškasis Gailestingumas, yra neišvengiamas Dievo teisingumas:
Kas nenori įeiti pro Gailestingumo duris, tas turi įeiti pro mano teisingumo duris (Dien. 1146);
5. Gailestingumo šventės metu sielos turės paskutinę galimybę išsigelbėti:
Sielos žūsta, nepaisant mano karčios kančios. Duodu joms paskutinį gelbėjimosi ratą, tai yra mano Gailestingumo šventę (Dien. 965);
6. Dievas yra geriausias Tėvas:
Mano širdis yra kupina didžiulio gailestingumo sieloms, o ypač vargšams nusidėjėliams. Kad galėtų suprasti, jog esu joms geriausias Tėvas, kad dėl jų iš mano širdies ištryško kraujas ir vanduo kaip iš gailestingumo sklidino šaltinio (Dien. 367);
7. Pirmąjį sekmadienį po Velykų bus švenčiama Dievo Gailestingumo šventė:
Šie spinduliai uždengia sielas nuo mano Tėvo pykčio. Laimingas, kas gyvens jų pavėsyje, nes jo nepasieks teisinga Dievo ranka. Trokštu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų Gailestingumo šventė (Dien. 299);
8. Dievas trokšta, kad visi išsigelbėtų:
Dukra mano, parašyk, kad kuo didesnis skurdas, tuo daugiau turi teisės į mano gailestingumą, ir [įkalbinėk] visas sielas pasitikėti nesuvokiama mano gailestingumo gelme, nes trokštu visas jas išgelbėti (Dien. 1182);
9. Didžiausi nusidėjėliai turi daugiau teisių į dieviškąjį Gailestingumą:
Kuo didesnis nusidėjėlis, tuo daugiau teisių turi į mano gailestingumą. Virš kiekvieno mano rankų kūrinio yra įtvirtintas mano gailestingumas. Kas pasitiki mano gailestingumu, nepražus, nes visi jo reikalai į mano, o priešai suduš prie mano kojų (Dien. 723);
10. Didžiausi nusidėjėliai turi visiškai pasikliauti Dievo Gailestingumu:
[Tegul viliasi] mano gailestingumu didžiausi nusidėjėliai. Jie turi didesnę teisę į mano gailestingumo bedugnę negu kiti. Dukra mano, rašyk apie mano gailestingumą nukamuotoms sieloms. Mane džiugina sielos, kurios kliaujasi mano gailestingumu. Tokioms sieloms teikiu daugiau malonių, negu jos trokšta. Negaliu bausti, net jei kažkas būtų didžiausias nusidėjėlis, jei jis kliaujasi mano gailesčiu, bet išteisinu jį dėl neišmatuojamo ir nesuvokiamo savo gailestingumo (Dien. 1146);
11. Dievas visiškai atleis tiems, kurie šventės metu atliks išpažintį ir priims Šv. Komuniją:
Trokštu suteikti visiškus atlaidus sieloms, kurios per mano Gailestingumo šventę prieis išpažinties ir Šv. Komunijos (Dien. 1109);
12. Nereikia bijoti artintis prie Dievo Gailestingumo:
Tenebijo prie manęs prisiartinti silpna, nuodėminga siela, ir, nors turėtų nuodėmių daugiau negu žemėje yra smėlio, viskas paskęs mano gailestingumo gelmėje (Dien. 1059);
13. Dievo Gailestingumas turi būti garbinamas, o Gailestingojo Jėzaus paveikslas gerbiamas:
Ir noriu, kad mano gailestingumas būtų garbinamas iškilmingai švenčiant šią šventę ir garbinant šį paveikslą, kuris yra nutapytas. Per šį paveikslą suteiksiu sieloms daug malonių, jis turi priminti mano gailestingumo reikalavimą, nes net stipriausias tikėjimas be darbų nieko nepadės (Dien. 742);
14. Sielos bus pripildytos malonių, kurios netilps viduje ir spinduliuos kitiems:
Pasakyk, dukra mano, kad esu pati meilė ir gailestingumas. Kai siela pasitikėdama artinasi prie manęs, pripildau ją tokios malonių gausos, kad ši malonė netelpa jose, bet spinduliuoja kitoms sieloms (Dien. 1074);
15. Gailestingojo Jėzaus paveikslas yra daugybės malonių šaltinis:
Duodu žmonėms indą, su kuriuo turi ateiti malonių prie gailestingumo šaltinio. Šis indas yra paveikslas su užrašu: Jėzau, pasitikiu Tavimi (Dien. 327);
16. Garbinantis paveikslą, gaus Dievo apsaugą gyvenime, o ypač – mirties valandą:
Pažadu, kad ta siela, kuri garbins šį paveikslą, nepražus. Taip pat pažadu jau čia, žemėje, pergalę prieš priešus, o ypač mirties valandą. Aš pats ją ginsiu kaip savo garbę (Dien. 48);
17. Skleidžiantys pamaldumą Dievo Gailestingumui bus apsaugoti visą savo gyvenimą:
Sielas, kurios skleidžia mano gailestingumo garbę, pridengiu visą gyvenimą kaip jautri motina savo kūdikį, o mirties valandą nebūsiu jų Teisėjas, bet gailestingas Gelbėtojas. Šią paskutiniąją valandą siela neturi kuo apsiginti, tik mano gailestingumu; laiminga siela, kuri gyvenime pasinėrė į gailestingumo versmę, nes jos nepasieks teisingumas (Dien. 1075).
Iš Aciprensa. com išvertė Agnė Lisauskaitė
